kiaulė

See also: kiaule and kiaulę

Lithuanian

Etymology

Probably of onomatopoeic origin, cognate with Proto-Slavic *čula, *čulo (“grumpy animal”) (whence dialectal Slovene čúla (“hog”)).

Pronunciation
  • IPA(key): [ˈkʲɛʊ̯ˑlʲeː]

Noun

kiaũlė f (plural kiaũlės) stress pattern 2[1][2]

  1. (mammal) pig, piglet
    Kiaulę į tvartą įvaryti[3] - to drive a pig into the sty

Declension
Declension of kiaũlė
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) kiaũlė kiaũlės
genitive (kilmininkas) kiaũlės kiaũlių
dative (naudininkas) kiaũlei kiaũlėms
accusative (galininkas) kiaũlę kiaulès
instrumental (įnagininkas) kiaulè kiaũlėmis
locative (vietininkas) kiaũlėje kiaũlėse
vocative (šauksmininkas) kiaũle kiaũlės

Hypernyms

Hyponyms
  • meitėlis

Derived terms
nouns derived from kiaulė
  • kiauliatvartis m
  • kiaulidė f
  • kiauliena f
  • kiaulpienė f
adjectives derived from kiaulė
  • kiaulinis

See also
  • šernas

References
  1. “kiaulė”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012
  2. “kiaulė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
  3. “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.