prakalbėti

Lithuanian

Etymology

pra- +‎ kalbėti

Verb

prakalbė́ti (third-person present tense pràkalba, third-person past tense prakalbė́jo)

  1. to pipe up, to begin to speak

Conjugation
Conjugation of prakalbėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 prakalbu prakalbi prakalba prakalbame,
prakalbam		 prakalbate,
prakalbat		 prakalba
past
(būtasis kartinis
laikas)		 prakalbėjau prakalbėjai prakalbėjo prakalbėjome,
prakalbėjom		 prakalbėjote,
prakalbėjot		 prakalbėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 prakalbėdavau prakalbėdavai prakalbėdavo prakalbėdavome,
prakalbėdavom		 prakalbėdavote,
prakalbėdavot		 prakalbėdavo
future
(būsimasis laikas)		 prakalbėsiu prakalbėsi prakalbės prakalbėsime,
prakalbėsim		 prakalbėsite,
prakalbėsit		 prakalbės
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 prakalbėčiau prakalbėtum,
prakalbėtumei		 prakalbėtų prakalbėtumėme,
prakalbėtumėm,
prakalbėtume		 prakalbėtumėte,
prakalbėtumėt		 prakalbėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — prakalbėk,
prakalbėki		 teprakalba,
teprakalbie		 prakalbėkime,
prakalbėkim		 prakalbėkite,
prakalbėkit		 teprakalba,
teprakalbie
Participles of prakalbėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present prakalbąs, prakalbantis prakalbamas
past prakalbėjęs prakalbėtas
past frequentative prakalbėdavęs —
future prakalbėsiąs, prakalbėsiantis prakalbėsimas
participle of necessity — prakalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) prakalbėdamas
half-participle
(padalyviai)		 present prakalbant
past prakalbėjus
past frequentative prakalbėdavus
future prakalbėsiant
manner of action (būdinys) prakalbėte, prakalbėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.