kankinti
Lithuanian
Etymology
(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)
Pronunciation
- (kankìnti) IPA(key): /kɐŋˈkʲɪntʲɪ/
Verb
kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno) [1]
- (transitive) to torment
Conjugation
Conjugation of kankinti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
kankinu | kankini | kankina | kankiname, kankinam |
kankinate, kankinat |
kankina | |
past (būtasis kartinis laikas) |
kankinau | kankinai | kankino | kankinome, kankinom |
kankinote, kankinot |
kankino | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
kankindavau | kankindavai | kankindavo | kankindavome, kankindavom |
kankindavote, kankindavot |
kankindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
kankinsiu | kankinsi | kankins | kankinsime, kankinsim |
kankinsite, kankinsit |
kankins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
kankinčiau | kankintum, kankintumei |
kankintų | kankintumėme, kankintumėm, kankintume |
kankintumėte, kankintumėt |
kankintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | kankink, kankinki |
tekankina, tekankinie |
kankinkime, kankinkim |
kankinkite, kankinkit |
tekankina, tekankinie |
Participles of kankinti
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | kankinąs, kankinantis | kankinamas | |
past | kankinęs | kankintas | |
past frequentative | kankindavęs | — | |
future | kankinsiąs, kankinsiantis | kankinsimas | |
participle of necessity | — | kankintinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | kankindamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | kankinant | |
past | kankinus | ||
past frequentative | kankindavus | ||
future | kankinsiant | ||
manner of action (būdinys) | kankinte, kankintinai |
Synonyms
- kamuoti, varginti
Derived terms
nouns derived from kankinti
- (verbal noun) kankinimas m
- kankintojas m/ kankintoja f
Related terms
- (verb) kenkti
See also
- kęsti
Participle
kankinti m (past passive)
- nominative masculine plural of kankintas
References
- “kankinti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kankinti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.