kalė

See also: Appendix:Variations of "kale"

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *(s)kel- (“to call out, bark, cry”), see also kalbà, Ancient Greek καλέω (kaléō), Proto-Celtic *kalyākos.[1]

Pronunciation 1
  • (kalė̃) IPA(key): /kɐˈlʲěː/

Noun

kalė̃ f (plural kãlės) stress pattern 4[2]

  1. female dog, bitch[2]
Declension
Declension of kalė̃
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) kalė̃ kãlės
genitive (kilmininkas) kalė̃s kalių̃
dative (naudininkas) kãlei kalė́ms
accusative (galininkas) kãlę kalès
instrumental (įnagininkas) kalè kalėmìs
locative (vietininkas) kalėjè kalėsè
vocative (šauksmininkas) kãle kãlės
Hypernyms
Idioms
  • kalės mazgas

Pronunciation 2
  • (kãlė) IPA(key): /ˈkɑ̌ːlʲeː/

Verb

kãlė

  1. third-person singular past of kalti
  2. third-person plural past of kalti

References
  1. Pokorny, Julius (1959) “548-50”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, pages 548-50
  2. Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.