aiškinti

Lithuanian

Etymology

aiškus (“clear”) +‎ -inti

Verb

áiškinti (third-person present tense áiškina, third-person past tense áiškino)

  1. to explain, clarify

Conjugation
Conjugation of aiškinti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 áiškinu áiškini áiškina áiškiname,
áiškinam		 áiškinate,
áiškinat		 áiškina
past
(būtasis kartinis
laikas)		 áiškinau áiškinai áiškino áiškinome,
áiškinom		 áiškinote,
áiškinot		 áiškino
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 áiškindavau áiškindavai áiškindavo áiškindavome,
áiškindavom		 áiškindavote,
áiškindavot		 áiškindavo
future
(būsimasis laikas)		 áiškinsiu áiškinsi áiškins áiškinsime,
áiškinsim		 áiškinsite,
áiškinsit		 áiškins
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 áiškinčiau áiškintum,
áiškintumei		 áiškintų áiškintumėme,
áiškintumėm,
áiškintume		 áiškintumėte,
áiškintumėt		 áiškintų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — áiškink,
áiškinki		 teáiškina,
teáiškinie		 áiškinkime,
áiškinkim		 áiškinkite,
áiškinkit		 teáiškina,
teáiškinie
Participles of aiškinti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present áiškinąs, áiškinantis áiškinamas
past áiškinęs áiškintas
past frequentative áiškindavęs —
future áiškinsiąs, áiškinsiantis áiškinsimas
participle of necessity — áiškintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) áiškindamas
half-participle
(padalyviai)		 present áiškinant
past áiškinus
past frequentative áiškindavus
future áiškinsiant
manner of action (būdinys) áiškinte, áiškintinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.