įkalbėti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ kalbėti

Pronunciation
  • IPA(key): [iːkɐlʲˈbʲeːtʲɪ]

Verb

įkalbė́ti (third-person present tense į̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)

  1. to persuade, to encourage, to talk someone into (doing something)
    Jį įkalbėjau nusigerti.
    I talked him into getting drunk.

Conjugation
Conjugation of įkalbėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 įkalbu įkalbi įkalba įkalbame,
įkalbam		 įkalbate,
įkalbat		 įkalba
past
(būtasis kartinis
laikas)		 įkalbėjau įkalbėjai įkalbėjo įkalbėjome,
įkalbėjom		 įkalbėjote,
įkalbėjot		 įkalbėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 įkalbėdavau įkalbėdavai įkalbėdavo įkalbėdavome,
įkalbėdavom		 įkalbėdavote,
įkalbėdavot		 įkalbėdavo
future
(būsimasis laikas)		 įkalbėsiu įkalbėsi įkalbės įkalbėsime,
įkalbėsim		 įkalbėsite,
įkalbėsit		 įkalbės
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 įkalbėčiau įkalbėtum,
įkalbėtumei		 įkalbėtų įkalbėtumėme,
įkalbėtumėm,
įkalbėtume		 įkalbėtumėte,
įkalbėtumėt		 įkalbėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — įkalbėk,
įkalbėki		 teįkalba,
teįkalbie		 įkalbėkime,
įkalbėkim		 įkalbėkite,
įkalbėkit		 teįkalba,
teįkalbie
Participles of įkalbėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present įkalbąs, įkalbantis įkalbamas
past įkalbėjęs įkalbėtas
past frequentative įkalbėdavęs —
future įkalbėsiąs, įkalbėsiantis įkalbėsimas
participle of necessity — įkalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) įkalbėdamas
half-participle
(padalyviai)		 present įkalbant
past įkalbėjus
past frequentative įkalbėdavus
future įkalbėsiant
manner of action (būdinys) įkalbėte, įkalbėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.